Pereiti prie turinio

Gerard ter Borch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gerardo Terborcho autoportretas (Mauricheisas, Haga)

Gerardas Terborchas (ol. Gerard ter Borch, kitaip Terborch arba Terburg, 1617 m. – 1681 m. gruodžio 8 d.) – olandų XVII a. baroko tapytojas. Tapė to meto interjero scenas, portretus.

Gerardas Terbochas gimė 1617 m. Zvolėje. Jo tėvas, bendravardis Terborchas, pramintas Vyresniuoju, buvo dailininkas. Terborcho motina Anna Bufken mirė 1621 m. Dailės mokslus Gerardas išėjo pas tėvą. Pirmieji Terborcho piešiniai datuojami 1625 m. 1632 m. Terborchas tikriausiai buvo Amsterdame. 1634 m. mokėsi Harleme pas peizažistą Pieter de Molijn ir 1635 m. įstojo į vietos dailininkų gildiją. Po to dailininkas daug keliavo. 1635 m. išvyko į Londoną, kur mokėsi dėdės Robert van Voerst studijoje. Londone tikriausiai susipažino su žymių portretistų, kaip Antonis van Deikas, darbais. 1636 m. Terborchas grįžo į Zvolę, po to kai mirė Robert van Voerst, tikriausiai nuo maro. Po to Terborchas lankėsi Italijoje ir, tikriausiai, Ispanijoje.

1646 m. Terborchas buvo Miunsteryje, Vokietijoje, kur 1648 m. nutapė vieną garsiausių savo darbų − grupinio portreto pobūdžio istorinį paveikslą „Vestfalijos taikos sutarties sudarymo priesaika“, vaizduojantį taikos sudarymą tarp Olandijos ir Ispanijos. Po to Terborchas keliavo į Madridą, kur nutapė karaliaus Pilypo IV portretų. Tikriausiai dėl dvaro intrigų Terborchas paliko Ispaniją ir 1648 m. dokumentuotas Amsterdame. Po to − Hagoje, Kampene, ir 1653 m. Delfte buvo liudininku su Jan Vermeer pasižadėjimo sutarties pasirašyme. 1654 m. jis vedė Geertruyt Matthijs, su kuria nuo 1654 m. gyveno Deventeryje. Žinoma, kad Terborchas po to lankėsi kituose miestuose, bet likusį gyvenimą praleido Deventeryje, kur buvo miesto tarybos nariu ir mirė 1681 m. gruodžio 8 d. Palaidotas giminės kape Zvolėje.[1]

Viso išliko ne daugiau 80 Terborcho paveikslų.[2] Juose Terborchas dažniausiai vaizdavo to meto Olandijos pasiturinčiųjų klasės žmonių kasdieninio gyvenimo scenas namų aplinkoje. Ypač daug dėmesio teikė turtingų detalių vaizdavimui, satino, šilko audiniams. Paveikslai dažniausiai mažų matmenų. G. Terborcho mokiniu buvo Caspar Netscher (apie 1639−1684).

Darbų galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Walter A. Liedtke. „Dutch Paintings in the Metropolitan Museum of Art, Volumes 1-2“. New York, -2007. p.62
  2. www.hollandhistory.net